Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Prisijunk su Facebook   arba Registruokis
Saulius Jasionis – gamtinės žemdirbystės Lietuvoje pradininkas ir propaguotojas. Skaito paskaitas apie gamtinę žemdirbystę ir tikrąją ekologiją, veda daržininkystės ir sodininkystės seminarus, užsiima sodų ir gamtinių ūkių projektavimu ir įrengimu, taip pat konsultuoja ir užsiima senovinėmis, genofondinėmis veislėmis ir jų saugojimu.
Jei trumpai, tai aš ieškojau kelių… ieškojau galimybės darniai gyventi – nekenkiant gamtai, sau, aplinkiniams. Kiek tai įmanoma dabartinėmis sąlygomis. Norėjau patikrinti, ar įmanoma dabartiniam žmogui išgyventi gamtoje, prie jos prisiderinti, su ja susitaikyti, susivienyti. Ar tai įmanoma man.
Žemdirbystės mitų griovėjas Saulius Jasionis pristato pirmąją lietuvišką knygą apie gamtinę žemdirbystę! „Gamtinė žemdirbystė nėra kokia nauja religija ar auksinių taisyklių rinkinys, tai netgi ne „žemės dirbimas“, o natūraliai vykstantys dirvodaros procesai. Darbą nudirba pati gamta”. (Saulius Jasionis, knyga “Gamtinė žemdirbystė”)
Pirmadienį pasirodžiusioje naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje gerų naujienų nedaug. Mokslininkai teigia, kad klimato kaitos padariniai jau patiriami kiekviename žemyne ir vandenyne, jie yra rimtesni nei buvo tikėtasi, o ateityje tik dar labiau sustiprės.
2014 m. balandžio mėn. 15 d. (antradienį) pedagogai, socialiniai darbuotojai bei auklėtojai kviečiami į ugdymo įstaigų teritorijų apželdinimo ir daržininkavimo programos „Žalia stotelė“ dalyvių forumą „Žalia stotelė – erdvė pokyčiams“.
Kadaise buvęs kukliu sumuštinių įdaru, tunas tapo geidžiamu maisto produktu. Jame gausu baltymų, seleno, fosforo, A, B ir B12 vitaminų. Jį ypač vertina sportininkai ir visi, besirūpinantys sveika mityba. Stambiausiųjų skumbrinių šeimos atstovų pasaulinės rinkos vertė dabar siekia maždaug 5,5 mlrd. dolerių per metus. Nesunkiai paruošiamas tunas tapo populiarus daugelio pasaulio šalių virtuvėse, taip pat ir lietuviškoje. Ką šioms žuvims ir jų populiacijai reiškia sparčiai augantis planetos gyventojų poreikis tuno mėsą matyti ant vakarienės stalo?
Naujas bendradarbiavimo tinklas ir projektas „Branduolinės grėsmės Baltijos jūros regione“, prie kurio prisijungę ir Lietuvos aktyvistai, stiprina antiatomines iniciatyvas aplink Baltijos jūrą. Menininkai, kampanijų organizatoriai bei aktyvistai, naudodamiesi šia platforma, keičiasi patirtimi, kas įkvepia efektyvesniems veiksmams.
Lietuva yra turtinga valstybė, turinti tiek daug ko parduoti, kad mums turėtų pavydėti amerikiečiai, rusai ar vokiečiai. Pardavėme strateginę įmonę – “Mažeikių naftą”, daugybę mažesnių gamyklų ir fabrikėlių. Visa tai dažnai mėgstama vadinti užburiančiais žodžiais – užsienio investicijos. Jos tarsi magnetas, kuris pritraukia bet kurį, nors šiek tiek abejojantį, ar Lietuvos turto išpardavimas yra geras ir tikslingas reikalas.
7-asis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus Kinas“. Žaliojoje programoje keturios tikros istorijos bei realios akistatos su žmogaus beatodairiško ir godaus elgesio pasėkmėmis...
Jūsų dėmesiui siūlome vieną dokumentą, kuris pagaliau buvo išverstas į LIETUVIŲ kalbą…
<...> Susidaro toks vaizdas, kad Lietuvos valdžia turi nepilnavertiškumo kompleksą prieš Europos Sąjungos klerkus, o savo šalies žmones laiko avių banda, kurią tereikia pagirdyti artėjant eiliniams rinkimams... <...>
Mūsų šalies Konstitucija miškų išsaugojimą traktuoja viena svarbiausių saugotinų vertybių, o Konstitucinis Teismas, yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, pirmiausiai turi paisyti žmonių intereso. Nepaisant to Seimas vis dėlto priėmė Miškų įstatymo pataisas, atverčiančias kelią nežabotam miškų kirtimui, prisidengus išteklių naudojimu ir netgi juose jau esamų statybų įteisinimu. Tuo tarpu, visuomenės balsas liko nuošalyje, vienareikšmiškai atsižvelgus tik į keleto savivaldybių merų pageidavimus.
Seime parengtas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo bandoma iš savivaldybių tarybų atimti galimybę priimti motyvuotą neigiamą sprendimą dėl ūkinės veiklos iki jos poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo. Lietuvos žaliųjų partija tokį siūlymą laiko bandymu pažaboti šalyje egzistuojančius demokratinius mechanizmus.
2013 m. birželio 19 d. (trečiadienį) Aplinkos ministerija kartu su LR Vyriausybės kanceliarijos vykdomu projektu „Lietuvos ES reikalų sistemos efektyvumo didinimas“ viešbučio „Amberton“ (L.Stuokos-Gucevičiaus g. 1, netoli Vilniaus Katedros aikštės) konferencijų salėje organizuoja vienos dienos seminarą Lietuvai ir visoms ES valstybėms narėms aktualiomis genetiškai modifikuotų organizmų valdymo temomis.
Rolando Paulausko laidoje apie SKALŪNŲ BURBULĄ, amerikietiškas peripetijas, tikrąją dujų kainą, tikruosius Chevron atėjimo tikslus diskutuota su: G. Motuza, R. Jukniu, V. Švaniu, L. Balsiu, A. Salamakinu, Žygaičių Jonu, Pranciškumi Šliužu ir daugeliu kitų...
Lietuvos žaliųjų partija remia Aplinkos apsaugos komitete priimtus įstatymų pakeitimo projektus, kuriuos toliau svarsto Seimas. Pataisos sukuria būtinus teisinius saugiklius, leidžiančius kontroliuoti skalūninių dujų ir naftos žvalgybą ir gavybą. Lietuvos žaliųjų partija laikosi nuostatos, jog tai tik pradinės priemonės – šios agresyvios technologijos turi būti uždraustos visoje Europos Sąjungoje.
Verda aistros, aistros verda... Negi tiek daug milijardų nukeliaus į „verslininkų“ iš Chevron kišenes? Logiškas atsakymas – taip. Kitaip jie čia tikrai „nesiparintų“. O kiek Lietuvai ir lietuviams? Čia jau ir garsiąją Karmen liūdną ariją iš trečiojo veiksmo pravartu prisiminti – „atsakymas aiškėja...“ Mes tapsime Dubajumi, kiekvienas bedarbis turės po porą tarnaičių iš Filipinų, virėją iš tos šalies, kurios virtuvė artimiausia jo širdžiai. Tikrai?

Ekspertai

Atsakingas vartojimas

Artūras Nečejauskas

Gamta

Kristina Sadauskienė

Maistas ir sveikata

Darius Ražauskas

Vartotojams

Prisiminti
Pagalba.
Prisijunk su Facebook
© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt