Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Registruokis

Aplinkosaugininkas išgelbėjo pelėdą

Autorius: EKOredakcija
Data: 2012.04.27 10:39

Reitingas:
740/0

Biržų rajono Kirkilų kaimo žmonės kirsdami krūmus pamatė neįprastą vaizdą. Vienoje iš Kirkilų ežerėlių salų augančiame medyje kabojo įstrigusi pelėda. Žmonės skubiai apie tai pranešė Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūrai. Nuvykęs į nurodytą vietą agentūros specialistas Artūras Griška ėmė ieškoti „pasikabinusio“ paukščio.

„Ieškojimą palengvino tai, kad salose medžiai buvo gana reti ir be lapų – juk žiema. Netrukus vienoje iš salų buvo pastebėta ore kabanti pelėda. Tik priėjus per porą dešimčių metrų paaiškėjo, kodėl tokia nenatūrali pelėdos būsena. Pelėdos vienas sparnas buvo apsivyniojęs žvejybiniu valu, o kitas valo galas buvo apsiraizgęs ant juodalksnio šakos. Į spąstus pakliuvęs paukštis kabojo maždaug 6 m aukštyje virš kranto linijos. Atsivežtų kopėčių aukščio neužteko paukščiui išlaisvinti. Teko susirasti ilgą šaką, kuria, pasilipus ant kopėčių, buvo pasiektas valas, į kurį buvo įsipainiojusi pelėda. Apvyniojus jį apie pagalį valas buvo nutrauktas“, – pasakoja A. Griška.

Pasak specialisto, reikėjo saugoti, kad pelėda nenuskristų su laisvuoju valo galu, nes tada ji vėl galėtų kur nors įsipainioti. Specialistas turėjo dirbti labai krupščiai ir atidžiai. A. Griškos teigimu, kai paukštis jau buvo jo rankose, buvo galima nuvynioti valą nuo jo sparno. Nuvyniojus pelėda buvo apžiūrėta, ar nėra kitų sužalojimų, ir jų neradus buvo paleista. Tačiau paukštis nuskrido tik kelias dešimtis metrų ir nusileido ant ežerėlio ledo. Tada ją puolė pilkųjų varnų pulkelis. „Pelėda buvo labai pavargusi ir netekusi jėgų, todėl jai kilo antras pavojus. Paukštį galėjo pradėti „doroti“ kiti plėšrūs paukščiai. Teko pelėdą apginti nuo plėšrūnių, kol atsigavusi pati nenuskrido į pakrantės krūmynus“, – sako aplinkosaugininkas.

Kaip pelėda galėjo pakliūti į tokius spąstus? Rokiškio aplinkos agentūros specialistas A. Griška sako, kad tai žvejų aplaidumo pasekmė. Taip atsitinka todėl, kad žvejodami jie kartais pamiršta susirinkti savo įrankius. „Pelėda galėjo gaudydama peles netyčia krūmuose užkliudyti paliktą valą ir pateko į jo spąstus. Paukštis tikriausiai iškabojo apie dvi valandas, nes jeigu būtų ilgiau kabėjęs, būtų mirtinai sušalęs“, – pasakoja A. Griška. Beveik kiekvienais metais aplinkosaugininkams tenka gelbėti įvairius gyvūnus.

 Beveik kasmet į spąstus patenka neatsargios pelėdos. A. Griška pasakoja, kad kartą yra tekę gelbėti mažus pelėdžiukus, kurie negalėjo išskristi iš lizdo. Jauniklių kojos buvo įsiraizgiusios į vielą, kuri į lizdą pateko su tėvų atneštu maistu. Pasak specialisto, į pelėdžiukų kojas viela buvo net įaugusi, todėl jiems prireikė veterinarijos specialistų pagalbos. Deja, vienam jaunikliui buvo amputuotos abi kojos, kitam – vienos kojos keli pirštai. Išgyveno tik mažiau sužalotas paukštis.

Norėdami rašyti komentarus prisijunkite prie Ekologija.lt bendruomenės Prisujunk su Facebook  
© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt