Ką veikia miškininkai žiemą?

Jeigu kas nors įsivaizduoja, kad miškininkai žiemą ant krosnies šildosi – klysta. Kaip tik šiuo metų laiku miškuose labai daug ir įvairių darbų. Pirmiausia jie eglutėmis ir jų šakomis aprūpina visus prieš Kalėdas ir Naujuosius metus. O kai visai įšąla žemė ir į miškus gali įvažiuoti traktoriai bei sunkiasvorės mašinos, miškuose prasideda intensyvus medžių kirtimas.

VĮ Utenos miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Valentinas Merkys pasakoja, kad šiuo metu kirtimai jau vyksta, nes Utenos rajone žemė įšalusi, o sniego tik apie 10 – 12 cm. Miško kirtimas žiemą – svarbiausias ir pagrindinis miškininkų darbas. Pavaduotojo teigimu, senais laikais medžius kirsdavo tik žiemą, dabar tai daroma ištisus metus, tačiau geriausia, kai medžiai būna ramybės būsenoje. Pasak jo, tokiu metu mediena tvirtesnė, labiau subrendusi.

Vasarą miškuose dirbantiems žmonėms trukdo uodai, karštis, tačiau žiemą reikia taikytis prie sniego, kuris dažniausiai įtakoja darbus. Gerai, sako urėdo pavaduotojas, kad šiemet sniego dar labai nedaug. Miškininko teigimu, kokia bebūtų žiema, per tris jos mėnesius atliekama daugiau kaip 40 proc. visų metų darbo.

Kertami įvairūs medžiai: juodalksniai, pušys, eglės ir t.t. Tačiau spygliuočiai dažniausiai pradedami kirsti vasario mėnesį. Pasak V. Merkio, miškas visada apžiūrimas ir nustatoma, kurie medžiai pažeisti kinivarpų. „Šie vabzdžiai graužia pušis ir egles. Pažeisti medžiai nusilpsta ir juos reikia nukirsti. Nukirsti medžiai iš miško nevežami, o paliekami gulėti miško sandėliuose, t.y. sudedami krūvomis miško aikštelėse, arčiau kelių. Gulėdami jie dar labiau privilioja kinivarpas. Tada jie apdorojami specialiomis cheminėmis medžiagomis ir jau gabenami į perdirbimo įmones ar kitur. Štai taip yra kovojama su labai paplitusiomis kinivarpomis.“

Gamtininkų teigimu, kinivarpos (Scolytinae) yra straubliukų pošeimis. Šie vabalai dar vadinami kirmgraužomis, trandžiais, trynelėmis ir kitais liaudiškais vardais. Kinivarpų lervos po medžių žieve ir medienoje išgraužia sudėtingus takus. Lietuvoje yra maždaug 75 šių vabalų rūšys. Miškininkų teigimu, kinivarpos yra pavojingos miškų kenkėjos.

Kitas miškininkų žiemos rūpestis – gyvūnija. Pasak V. Merkio, šiemet dar nebuvo didelių šalčių ir gausaus sniego, tačiau miškuose daug kur jau iš anksto žvėrių maitinimu pasirūpino medžiotojai. Kol kas didelių problemų nėra. Jeigu reikia, miškininkai nupjauna miške lapuočių medžių, kuriais minta elniai, briedžiai, stirnos. Urėdijos urėdo pavaduotojas sako, kad šiemet jie to dar nedarė, nes žvėrys galėjo misti želmenimis.

Rokiškio miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Gintautas Baronas pasakoja, kad jų krašto miškininkams žiemą prasideda ir kiti darbai: pušų ir eglių sėklų ruoša. Jie renka kankorėžius, vėliau juos veža į Kauno rajoną išaižyti. Sėklos sėjamos į daigyną, miškininkai jomis apsirūpina dešimčiai metų.

Kiti miškininkų žiemos darbai – biurokratiniai. Vyksta miškų registravimas, tvarkomi įvairūs dokumentai. Taip kad ilsėtis miškininkams nėra kada.