Kaip tualetinis popierius prisideda prie atogrąžų miškų nykimo

Ar jūsų naudojamo tualetinio popieriaus gamintojai prisideda prie tigrų, dramblių, orangutangų ir kitų laukinių gyvūnų nykimo? Jeigu perkate lietuvišką produkciją - tikrai ne. Tačiau jei gyvenate Jungtinėse Amerikos Valstijose turėtumėte atidžiau rinktis minėtą prekę. Pasaulio laukinės gamtos fondas (WWF) įspėja, jog kai kurie tualetinio popieriaus gamintojai, rinkdamiesi produkciją iš Indonezijos, prisideda prie gyvūnų buveinių naikinimo ir masinio miškų kirtimo.

„Nustatėme, jog dviejų prekių ženklų – „Paseo“ ir „Livi“ – produktų gamintojai perka popierių iš bendrovės „Asia Pulp & Paper“ (APP), kuri yra atsakinga už miškų naikinimą Sumatroje (Indonezijos saloje). „Paseo“ įmonės pagrindinės prekės, tokios, kaip tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai, servetėlės ir veido valymo priemonės, sparčiai populiarėja Jungtinėse Amerikos Valstijose“ – teigiama Pasaulio laukinės gamtos fondo ataskaitoje.

Produkcijos iš Indonezijos platintojas, pasivadinęs „Oasis Brands“, o tiksliau šios įmonės direktorius Philip Galka gynė APP sakydamas, jog kiekvienas gamintojas nori garantuoti savo produkcijos patikimumą ir atitikimą traptautiniu mastu pripažintiems sertifikavimo standartams ir jokiu būdu neprisideda prie Indonezijos gamtinių resursų nykimo. Anot jo, nuolatinis ir griežtas auditas užtikrina, jog APP produktai pagaminti iš atsinaujinančių išteklių ir atitinka visus standartus.

Tačiau Pasaulio laukinės gamtos fondas suabejojo tokia gynybiška „Oasis“ pozicija: „APP miškų valdymo operacijos Indonezijoje nėra sertifikuotos kaip tvarios bei patikimos. Yra ir atsakingų įmonių, įdarbinančių trečiųjų pasaulio šalių gyventojus ir gaunančių naudos, bet neprisidedančių prie atogrąžų miškų naikinimo“ – pasakojo WWF miškų ekspertė Linda Kramme.

Pastaraisiais mėnesiais aštuonios stambios įmonės – „BI-LO“, „Brookshire Grocery Company“, „Delhaize Group“, „Harris Teeter“, „Kmart“, „Kroger“, „SUPERVALU“ ir „Weis Markets“, atsižvelgdamos į „Asia Pulp & Paper“ (APP) gamybos politiką, atsisakė įmonės tiekiamos produkcijos.