Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Registruokis

Klimato kaita – išbandymas medžiams

Autorius: EKOredakcija
Data: 2012.05.02 09:44

Reitingas:
749/0

Jau senokai kalbama apie klimato atšilimą, jo priežastis ir pasekmes. Tikriausiai mes nei dabar, nei dar kurį laiką to didelio atšilimo nepajusim. Vidutinė metų temperatūra išliks bent jau artima daugiametei. Bet ir dabar jaučiame, kad klimatas kinta. O pasekmės jau rimtos – Lietuvoje gausėja medžius puolančių kenkėjų.

Nebūdingi reiškiniai vis dažnesni

VDU Kauno botanikos sodo Augalų patologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoja Vilija Snieškienė sako, kad mes gyvename vidutinio klimato juostoje, t.y. mūsų klimatas turėtų atitikti tą pavadinimą – vidutiniškai šiltos vasaros, vidutiniškai šaltos žiemos, vėsūs ir drėgni pavasariai ir rudenys. Kas kelinti metai pasitaiko labai šaltų žiemų ar karštų vasarų, retkarčiais kyla audros ar vėtros. Tačiau jau kelerius metus šie reiškiniai, kurie būdavo nebūdingi ir mūsų krašte pasitaikydavo tik retkarčiais, tampa vis dažnesni.

„Jau kelintą vasarą iš eilės gyvename vos ne atogrąžų sąlygomis (drėgna ir labai šilta), daug vėtrų, audrų. Klimatologai teigia, kad mes labiau pajusim ne bendrą klimato atšilimą, o tokį jo pasikeitimą, kai iki šiol buvusiuose ramiuose kraštuose dažnai bus stebimi įvairūs ekstremalūs orų reiškiniai. Tai, aišku, turės vis didesnės įtakos ir gyvajai gamtai, įskaitant augalus bei su jais susijusius organizmus. Klimatas augalus veikia dvejopai: tiesiogiai ir netiesiogiai. Pirmiausia – tiesiogiai, ir tai lengviausiai pastebime: po didelių šalčių dalis augalų iššąla arba apšąla; vėtros išlaužo medžius, kruša sukapoja lapus ir panašiai“, – pasakoja mokslo darbuotoja.

Plinta invazinės rūšys

Pasak mokslininkės, dėl klimato pokyčių augalai kenčia ir išplitus naujiems ar ilgai buvusiems nepavojingais ligų sukėlėjams ar kenkėjams. Yra net specialus terminas – invazinės rūšys: tai nevietinės rūšys, kurių įsikūrimas ekosistemose turi žalingą ekologinį, ekonominį poveikį ar kenkia žmonių sveikatai. Mokslininkės teigimu, yra ir invazinių augalų rūšių, kurios įsiskverbdamos į natūralias augavietes išstumia vietinius augalus ir labai agresyviai plinta. Lietuvoje kol kas geriausiai žinomas invazinis augalas, kurį reikia visokiomis priemonėmis naikinti – Sosnovskio barštis. Yra invazinių organizmų, kuriuos pastebėti nėra lengva, bet jų veikla labai greit tampa pastebima ir dažnai labai žalinga.

Pasak V. Snieškienės, per pastaruosius 5 – 7 metus ne tik augalų apsauga užsiimantys specialistai, bet ir nelabai besidomintys gamta miestiečiai pastebėjo nuo vasaros vidurio ruduojančius paprastuosius kaštonus, džiūstančius uosius, soduose mirštančius medžius. Dažniausiai dėl to kalti invaziniai patogenai (ligas sukeliantys grybai ir bakterijos) ir kenkėjai.

„2002 m. pirmą kartą Lietuvoje pajūryje, Smiltynėje, buvo pastebėtos keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella). Maždaug porą metų šios kandelės dar neplito, bet vėliau sparčiai „užėmė” visą Lietuvos teritoriją ir perėjo į Latviją. Pastaraisiais metais daug gamtos mylėtojų susirūpinę kaštonais ir ragina ieškoti būdų, kaip juos išgelbėti. Vakarų Europoje, kur kandelė išplito gerokai anksčiau, buvo bandomi įvairūs kovos su šiuo kenkėju būdai. Ir kol kas nesurasta efektyvaus. Mažiau pažeidžiami tie medžiai, iš kurių pomedžių nuolat šalinami nukritę lapai, kuriuose yra kandelių lėliukės”, – teigia specialistė.

Anot mokslininkės, šiek tiek vėliau, 2004 metais, mūsų kaštonus apniko ir invazinė liga – miltligė, kurios sukėlėjas – grybas kaštoninė uncinulė (Erysiphe flexuosa). Jos požymiai, kaip ir kitų augalų miltligių, lengvai pastebimi – tai balkšvas apnašas ant lapų. Tik šis ligos sukėlėjas kaštonams kenkia mažiau nei kitos miltligės įvairiems augalams, kai daug tankesniu apnašu aptraukiami lapai, pumpurai ir jauni ūgliais ir taip deformuojami.

Ligų tik daugėja

2005 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo aptikta vaismedžių bakterinė degligė, kurios sukėlėja – bakterija Erwinia amylovora. Ji sukelia daugelio erškėtinių šeimai priklausančių medžių (obelų, kriaušių, svarainių, gudobelių, šermukšnių ir kt.) pavojingą ligą. „Pirmieji ligos požymiai pastebimi pavasarį vaismedžiams žydint: žiedai vysta, juoduoja, taip pat juoduoja, sukasi ir džiūsta lapai, bet nenukrenta, o lieka ant ūglių viršūnių”, – sako V. Snieškienė.

Gerą dešimtmetį Centrinėje ir Šiaurės Europoje stebimi nykstantys uosiai. Ir, pasak mokslo darbuotojos, Lietuvoje yra ne tik atskirų išdžiūvusių medžių, bet ištisų uosynų. Priežastis – grybas Chalara fraxinea, kurio sukeltos ligos požymiai – ūglių džiūvimas, žievės nekrozė, vystantys ir džiūstantys lapai. Dabar sunku rasti sveiką paprastąjį uosį su normalia, neišretėjusia laja. Tikriausiai grybas Chalara fraxinea nėra vienintelė uosių nykimo priežastis: prisideda ir kitų parazitinių grybų veikla, ir besikeičiančios klimato sąlygos.

„Pastaruosius 3 – 4 metus Lietuvoje buvo stebimi plintant vienos genties grybai, daugelio įvairių augalų pavojingų ligų sukėlėjai. Tai fitoftoros (Phytophthora spp.). Ilgą laiką labiausiai buvo žinoma bulvinė fitoftora (P. infestans), sukelianti bulvių ir kitų bulvinių šeimos augalų marą. Nuo XIX a. vidurio, kai ši liga buvo pastebėta ir ėmė sparčiai plisti, rasta gana efektyvių kovos su ja priemonių. Tačiau tos pačios genties naujai plintančios rūšys, kurių per pastaruosius 30 – 40 metų atsiranda vis naujų, kelia daug nerimo įvairių augalų augintojams“, – pasakoja V. Snieškienė.

Plisti naujoms ligoms ir kenkėjams kelis metus buvo tikrai geros klimato sąlygos: vasaros šiltos ir drėgnos, ilgi šalti pavasariai, gana dažni stiprūs vėjai. Audros ir vėtros išjudina medžius, nutrūkinėja smulkios šaknelės – mūsų klimato sąlygomis augantiems augalams tai vis stresai, o jiems kenkiantiems organizmams – tinkamos sąlygos. Ir žmogaus veikla prisideda prie spartaus ne tik naudingų, bet ir žalingų organizmų plitimo: vykstant intensyviai prekybai augalais su užsienio šalimis, kartu įsivežami ir ligų sukėlėjai. Natūralus jų plitimas būtų daug lėtesnis. Mokslininkės teigimu, „tokie kenkėjai kaip keršoji kaštoninė kandelė patys pasinaudoja įvairiomis transporto priemonėmis ir pirmiausia išplinta palei kelius. Dar šioms ligoms ir kenkėjams būdinga tai, kad jie užima labai dideles teritorijas, paplinta šalyse, kur klimato sąlygos gana skirtingos“.


Norėdami rašyti komentarus prisijunkite prie Ekologija.lt bendruomenės Prisujunk su Facebook  
© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt