Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Registruokis

Kuršių nerijos smėliai: pusiausvyros paieškos

Autorius: EKOredakcija
Data: 2012.04.23 14:45

Reitingas:
727/0

Kuršių nerija nestokoja mokslininkų ir visuomenės dėmesio. Tai ne tik egzotiško grožio sklidinas Lietuvos kampelis, bet ir gamtosauginiu požiūriu problemiškas kraštovaizdis. Dr. Regina Morkūnaitė teigia, kad eoliniai smėliai pasižymi itin dideliu neatsparumu vėjams, tad vykstant pustymui ir smėlio suklojimui formuojasi įvairios reljefo formos. Smėlingame kraštovaizdyje nuolat vyksta kaita, kurią veikia ir gausūs Nerijos lankytojai.

Kova dėl išlikimo

„Kyla problemos, kiek ir kaip saugoti judrius smėlius, kad išlaikytume kraštovaizdžio unikalumą ir leistume turistams grožėtis vaizdais. Šiuolaikinėmis ekonominėmis sąlygomis padidėjo praturtėjusių žmonių noras kurtis gyventi prie kopų, statytis vilas, tad apsaugoti lakaus smėlio kraštovaizdį tampa vis sunkiau Vyksta kova tarp gamtosaugininkų ir privačių interesų“, – teigia R. Morkūnaitė. Matyt neveltui Kuršių nerijoje tarptautiniu mastu saugoma 10 europinės svarbos buveinių tipų. Kopų zonoje išskirtos baltųjų kopų, pilkųjų kopų, kopų varnauogynų, kopų gluosnynų buveinės.

Atliekami tyrimai

Pasak Gamtos tyrimo centro specialistės, parėmus Baltijos aplinkos forumui 2011 m. buvo atlikti tyrimai prie Parnidžio kopos. Tyrimais siekta nustatyti, kaip ir kiek pakeičia smėlio buveines turistų antplūdžiai, kokią formų kaitą įtakoja vėjas, kaip įvertinti buveines, kurios yra pažeistos ir dar natūralios, ką pasiūlyti turistų antplūdžiui reguliuoti, kas geriau – savaiminis baltųjų kopų apaugimas ir jų virtimas pilkosiomis, ar skatinimas išlaikyti kuo daugiau baltųjų kopų.

„Parnidžio kopa užima dominuojančią padėtį smėlingame kraštovaizdyje, nuo jos atsiveria vaizdas į pamarį, Sklandytojų kopą, Grobšto ragą. Ji išsiskiria baltųjų kopų buveine, kurioje ryškūs antropogeninio poveikio pėdsakai. Lankytojai palieka takus, šalia kurių tiek vėjas, tiek patys žmonės formuoja aikšteles, taip naikinama pilkosioms kopoms būdinga augalija. Pavyzdžiui, šalia esanti ištrypta aikštelė su nuslinkusiais velėnos kuokštais ir nuardytais šlaitais jau priklauso transformuotų pilkųjų kopų buveinei“, – aiškina R. Morkūnaitė.

Turistai keičia kopas

„Baltosiose kopose gali augti tik atitinkamai anatomiškai prisitaikę psamofitai – smėlynų augalai, prisitaikę augti judriame smėlio substrate. Jie toleruoja užpustymą ir šaknų apnuoginimą. Jų atsinaujinimo pumpurai užpusčius augalą auga vis aukščiau ir aukščiau. Be to, jie turi ilgas, horizontaliai besidriekiančias ar net aukštyn augančias šaknis ar šakniastiebius”. Mokslininkė sako, kad pilkosiose kopose augalų odiški, vaško sluoksniu padengti susisukę lapai pritaikyti drėgmei taupyti, o tvirtos, tankios kuokštinės šaknys – vandeniui sugerti iš didesnio ploto. Kadangi šios buveinės įsikūrusios biriame, visiškai vandens nesulaikančiame smėlyje, labai svarbus jų stabilumą palaikantis komponentas yra gausiai augančios samanos ir kerpės.

Pasak R. Morkūnaitės, turistai įtakoja pilkųjų buveinių transformaciją į baltąsias ir keičia formas. Prie Parnidžio buvusi Didžioji kopa dabar išnyko kaip aukšta ir išvaizdi forma, beliko į plynes, išlikusius kupstus, lėkštesnius ir žemesnius šlaitus ir kt. susiskaidęs reljefas.

Pastangos išlaikyti pusiausvyrą

Turistų srautams reguliuoti patartina (Danijos pavyzdys) statyti tiltelius, kad nebūtų trypiamos pilkosios kopos, takus įrėminti pynučių tvorele, o baltosiose kopose atitinkamose vietose tikslinga palikti perspėjamus stendus su drausminančiais užrašais, kad lankytojai nepiktnaudžiautų slidinėjimu nuo šlaitų.

„Akivaizdu, kad Kuršių nerijos direkcijos specialistai ir kiti gamtininkai suinteresuoti pusiausvyros tarp smėlio įvairovės išlikimo ir turizmo išlaikymu. Tam parengti aplinkosauginiai planai, vykdomi specialistų tyrimai, puoselėjamas lankytojų sąmoningumas. Čia negali būti šūkio – kas ką, GAMTA mus ar MES ją: didelės invazijos nepageidaujamos“, – sako dr. Regina Morkūnaitė.


Norėdami rašyti komentarus prisijunkite prie Ekologija.lt bendruomenės Prisujunk su Facebook  
© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt