Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Registruokis

Lietuvoje deginama žolė teršia visą žemyną

Autorius: EKOredakcija
Data: 2012.05.02 09:40

Reitingas:
748/0

Ilgai lauktas pavasaris atneša ir pavojų – vėjui sklaidant dulkes gatvėse, didėja kietųjų dalelių koncentracija ore. O netrukus laukia dar didesnis pavojus – žmonės pradės deginti pernykštę žolę, tad nuo dūmų virš mūsų galvų pakibs aerozolio dalelės. Mokslininkai teigia, kad atmosferos aerozolis – tai ore esančios kietosios ir skystosios dalelės. Viename kubiniame centimetre jų yra ne mažiau negu keli šimtai. Aerozolio dalelės susidaro atmosferoje, veikiant saulės spinduliuotei, deginant dujas, leidžiant garus.

Visame pasaulyje vykstant įvairiems reiškiniams, aerozolio dalelės visaip transformuojasi. Pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimai, gaisrai, nuo žemės pakeltos dulkės irgi gali būti dalelių dauginimosi šaltinis. Tačiau atėjus pavasariui, vienas iš daugiausiai teršiančių orą veiksmų – neatsakingų žmonių deginama žolė. Nepaisant draudimų ir įvairiausių dydžių baudų, žmonės vis viena puola deginti pernykštę žolę, meldus, nendres, išdžiūvusius krūmus. Apie 70 procentų visų pievų gaisrų žolė deginama sąmoningai.

Gaisro metu į atmosferą išmetama dešimtys tonų anglies ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, kenkiančių gamtai ir žmogaus sveikatai. Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai tirdami nustatė, kad žolės deginimas Ukrainoje, Rusijoje ar Lietuvoje užteršia žemyną juodąja anglimi ir organiniais junginiais. Degant žolei degimo temperatūra yra neaukšta, tačiau būtent dėl to, pasak mokslininkų, išsiskiria daugiau aerozolio dalelių. Kai didelių dalelių koncentracija gausi, jos irgi pavojingos, tačiau mažos nanodalelės – pavojingesnės. Mokslininkai teigia, kad smulkiausios kelių nanometrų dalelės, patekusios į kvėpavimo takus, gali per ląstelių membranas įsiskverbti tiesiai į kraujotakos sistemą. Žmogus kosti, dūsta, gali netekti sąmonės.

Be to, gaisro metu uždūmijama aplinka, mažėja matomumas, kyla pavojus eismo saugumui. Žolės deginimas kenkia ne tik atmosferai, žmogaus sveikatai, bet ir augmenijai, gyvūnijai, žemės ūkiui. Gaisro metu dirvos paviršiuje temperatūra gali pakilti per 400 laipsnių, 3 cm gylyje ji gali siekti apie 25, 7 cm – apie 17 laipsnių. Tokia temperatūra kenkia gyvūnams, gaminantiems puvinį. Sunaikinus puvinio sluoksnį, dirvai reikės daugiau trąšų, ji bus sunkiau įdirbama, neatspari erozijai ir sausroms, vadinasi, blogiau sugers ir laikys drėgmės perteklių. Šie ir kiti veiksniai vienaip ar kitaip veiks klimatą. Todėl žmonės, to nežinodami ar tiesiog nenorėdami suprasti ir eidami lengviausiu keliu, kenkia patys sau.

Deginant žolę, liepsnose žūsta pievose gyvenantys vabzdžiai, sudega paukščiai, ugnis sunaikina daugybę bestuburių gyvūnų, kurie reikalingi dirvožemiui gerinti.

Žolės padegėjai teisinasi, neva ugnis pagerina dirvožemį, jį atnaujina, patręšia. Tačiau mokslininkai įrodė, kad toks būdas labiau kenksmingas, nes piktžolių šaknys yra gana giliai ir po gaisro jos dažniausiai išlieka. „Net ir vienkartinis išdeginimas sumažina dirvos derlingumą 5-8 procentais , po tokio gaisro turi praeiti keleri metai, kol žemė duoda tokį pat derlių, kaip prieš gaisrą,“ – tikina mokslininkai.

Žolės degintojų gretų nesumažina baudos nuo 50 iki 400 litų. Nors pareigūnai ir gelbėtojai dirba surėmę pečius, tačiau sugauti žolės degintoją ne taip paprasta.


Norėdami rašyti komentarus prisijunkite prie Ekologija.lt bendruomenės Prisujunk su Facebook  
© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt