(Ne)atsakingas vartojimas – vartotojas ir verslas (seminaras)

 

Nemokamo seminaro verslo žmonėms, kuriems jau kyla ir kiti klausimai, metu teoriškai ir praktiškai, kartu su įvairių sričių ekspertais, simuliacinio užsiėmimo metu, panagrinėjome, kas yra:

- Atsakingas vartojimas ir kokie jo principai?

- Vartojimo procesai, tiesiogiai įtakojantys žmonių sveikatos ir gerovės sąlygas, aplinkos būklę.

- Kokia atsakingo vartojimo nauda verslui ir visuomenei (kodėl įmonėms, teikiančioms į rinką prekes ir paslaugas, naudinga skatinti atsakingą/tausojantį vartojimą).

 

- Atsakingo vartojimo sąvoka ir turinys bei atsakingo vartojimo principai;

- Geriausi ir interaktyviausi vartotojo informavimo (apie prekės ar paslaugos poveikį aplinkai, socialines jos pagaminimo sąlygas ir pan.) būdai ir metodai;

- Atsakingo vartojimo nauda verslui ir visuomenei (kodėl įmonėms, teikiančioms į rinką prekes ir paslaugas, naudinga skatinti atsakingą/tausojantį vartojimą);

- Atsakingo/tausojančio vartojimo skatinimo pavyzdžiai užsienio ir Lietuvos įmonėse;

- Neatsakingo vartojimo pasekmės visuomenei ir verslui (pateikiant konkrečių užsienio ir/ar Lietuvos pavyzdžių).

- Veiklos procesai, produktai ir paslaugos, lemiantys žmonių sveikatos ir gerbūvio sąlygas.

- Veiklos procesai, produktai ir paslaugos, lemiantys aplinkos būklę, klimatą, išteklius.

 

Nusprendėme kito mokymo metu sudaryti naujosios ekonomikos gaires ir modelius. Juk jei verslas tiesiogiai atsakingas už formuojamą vartotojo poreikį ir didėjantį vartojimą, tai verslo atsakomybė – skatinti sąmoningą/atsakingą, taupantį išteklius (tvarų) vartojimą.

 

 

Po truputį vystosi ekoentuaziastų bendruomenės, bet jos tokios mikroskopinės, kad  dėl jų pastangų, sumažėjęs poveikis aplinkai neduoda apčiuopiamų pokyčių. O ar dažnai susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro eiliniai vartotojai, tiesiog siekdami komfortiško („normalaus“) gyvenimo? Vartojimas turi įtakos gamtos užterštumui, dirbamos žemės rūgštingumui ir monokultūrų plitimui, o tai lemia dirvožemio eroziją, geriamojo vandens kokybę, maisto ir galiausiai žmogaus sveikatą.

 

Ekologinės - demografinės problemos dar labiau palies ir taip sparčiai „tuštėjančią“ Lietuvą (ar dar nekyla klausimas – kuri tauta pakeis lietuvius po kelesdiašimties metų?). Labai akivaizdžiai „matomi“ pavyzdžiai, kurių jau nebeįmanoma nuslėpti ar nutylėti: sąvartynais pavirtusios miškų aikštelės bei legalūs sąvartynai, į upes ir gruntą iš namų ir gamyklų nuolat besiliejančios nuotėkos, chemizuotas žemės ūkis ir  naftos „emisijos“ vandenynuose, katastrofiškai mažėjantys žuvų ištekliai...

 

Sąvoka „vartotojas“ ir yra viso to priežastis bei pasekmė! Versle vartotojas (pirkėjas, lankytojas, klientas, paslaugų gavėjas ir pan.) atlieka pagrindinį verslo variklio vaidmenį – tas akivaizdu. Todėl visas ekonomikos, ūkio ir pramonės industrijos mechanizmas pajungtas vartojimui. Ryšiai tarp vartotojo ir verslo tokie stiprūs, kad vienas be kito vargiai ar beišgyventų. Šiandien svarbu tai, kuris dabar bus pirmas ir kuris pradės keistis! Kiekvienas vartotojas (žmogus) gali pradėti nuo savęs, o kiekvienas verslo žmogus (verslininkas) gali pakeisti dešimtis, šimtus ar net tūkstančius vartotojų.