Šildymo galimybės – močiutės krosnis jau praeityje?

Iveta JANULYTĖ

Turi didžiulį būstą? Bijai žiemos? Ne bėda. Ir nors pirmieji sakiniai nuskambėjo kaip nevykusi reklama – teisybės čia truputis yra. Gyvenant nuosavame name, kur mokesčiai už šildymą nekamuoja iškyla kitokių problemų – kaip pasirinkti gera, teisingą ir nebrangų variantą nesušalti žiemą. Visada galima paprašyti močiutės vilnonio megztinio, bet ar tai išeitis? Gilioje senovėje žmonės trindavo medį į medį kol įsižiebdavo kibirkštis, vėliau mediena irgi niekur nedingo – įvairūs židiniai ir krosnys šildė vėjuotas protėvių žiemas.

Tai, ką galima sudeginti

Ne, tai ne ištrauka iš piromano dienoraščio. Ir šiandien daugelis pasikliauja senu geru metodu – malka, laikraštis, degtukas (ačiū kinams, kad nebereikia zulinti dviejų pagaliukų) – vienas, du – opa, jau šilta. Tačiau nebūkime kategoriški ir neleiskime sau abejomis akimis žiūrėti pro vieną rakto skylutę. Be įprastų malkų šiais laikais gaminama daugybė biokuro rūšių – anglys, medienos granulės, briketai, anglies granulės, geoterminė šiluma, suskystintos dujos, krosninis kuras, elektros energija.

Štai granulės yra patogus bei švarus pasirinkimas. Jos gaminamos iš medienos pjuvenų, saulėgražų lukštų, įvairių šiaudų, sumalant bei supresuojant. Tokios granulės kainuoja apie 600 litų už toną. Anglies granulėse sieros kiekis siekia 0,4 procento.

Malkos yra viena pigiausių kuro rūšių, tačiau sukeliančių nemažai problemų. Reikia pasiruošti didelį kiekį malkų, jas džiovinti, nešioti prie katilo, 3-5 kartus per parą užkrauti katilo pakurą, išnešti pelenus, valyti katilą ir kaminą. Malkos kainuoja apie 70-100 litų už kubinį metrą, priklausomai nuo medienos.

Akmens anglys – pirmoji iškastinio kuro rūšis, jos kainuoja apie 550-600 litų už toną, sieros kiekis tokiame kure 0,51 procento, kaloringumas – 5366-7577 (kcal/kg). Pjuvenų briketai kainuoja apie 400 litų, dažniausias kaloringumas 4500 – 4700 (kcal/kg).

Elektros energija – pats brangiausias kuras, nors jį įrengti paprasta, įranga – nebrangi, lengva valdyti, nereikalauja dūmtraukio.

Tai, ko deginti nereikėtų

Turint kuro, reikia mokėti juo kaip reikiant pasinaudoti, o juk niekas negimė mokėdamas, ar ne? Daugeliui namų reikalingi radiatoriai. Jie gali būti ketiniai, aliuminiai, plieniniai bei vadinamieji bimetaliniai.

Ketiniai gerai atiduoda šilumą, nerūdija, tačiau nėra išvaizdūs, čia juos lenkia aliuminiai, dar pirmaujantys dėl lengvumo ir... dėl kainos. Bimetaliniai – sudaryti iš plieninio vamzdžio ir ant jo sumontuotų aliuminio plokštelių. Šiuo metu populiariausi yra plieniniai radiatoriai.

Montuojant šią šildymo techniką namuose, galima rinktis arba didesnės apimties radiatorių ir jame palaikyti šiltą temperatūrą, arba mažą, laikant jį karštą. Turint mažą karštą radiatorių ne tik galima nusideginti, dažniausiai tokia technika neturi šilumos reguliavimo funkcijos, ant jos nusėdusios dulkės skleidžia nemalonius kvapus. Tad labiau patartina naudoti didesnius prietaisus, kuriuose temperatūra būtų artima žmogaus kūno temperatūrai, na, gal kiek aukštesnė, juk tokioje aplinoje jaučiamės geriausiai. Taip pat renkantis panašius prietaisus galima panašiai apskaičiuoti kiek šilumos kuriame kambaryje reikės. Tarkim kambarys su vienu langu ir viena išorine siena reikalaus 100W kvadratiniame metre. Pridėjus prie skaičiavimų dar vieną išorinę sieną, jau vidutiniškai reikėtų 120W šilumos kvadratiniame metre.

Tai, kas svarbiausia

Svarbiausia sistemos dalis, nepriklausomai nuo to, ką pasirinksite, bus katilas. Būtent jame kuras virsta energija. Vienas svarbiausių aspektų į kuriuos reikia atsižvelgti perkant panašų įrenginį, tai saugos sistema. Dažnai pasitaiko tokių situacijų, kai būtinas katilo išjungimas – perkaitus aparatui, dingus dujoms ar elektrai. Svarbu pasirinkti tinkama slėgį, kuris mūsų šalyje dažniausiai laikomas 18-20 (mbar). Be abejo, labai svarbu kur toks katilas bus laikomas. Galima rinktis tarp pastatomų arba pakabinamų modelių.

„Švieski man vėl “

Įdomu yra tai, jog nors mūsų šalis geografine padėtimi nėra labai tinkama saulės, kaip vieno iš energetikos šaltinio, naudojimui, galima rasti būdų „pasikinkyti“ ir šią gamtos jėgą. Lietuvos šildymo technikos pramonė gali pasiūlyti įrenginį, kurį vadina saulės kolektoriumi. Tai toks aparatas, kuris veikia paprastu principu – vanduo teka kolektoriaus vamzdžiais, o saulė jį sušildo. Taip galima gauti ir šilto vandens, ir šiltus namus. Toks stebuklas kainuoja nuo 2 iki 5 tūkst. litų. Žinoma, kai finansinės galimybės leidžia gali laisva ranka rinktis kuriame katile, kurios granulės atrodys gražiau, per daug nesuki galvos. Kita vertus, šildydamasis malkomis galbūt ir sukelia daugiau vargo, bet argi nežavi romantiškai spragsinti ugnelė židinyje ir iš tolo jaučiamas medžio kvapas? Kiekviena kuro rūšis tui savų pliusų ir savų minusų. Šiandieninės technologijos leidžia daug – gyventi ir šiltai, ir ekonomiškai, ir ekologiškai, na o nuvalkiota frazė – „rinktis jums“ – vėl rado savo vietą tekste.