Visoms nėščiosioms dėl ŽIV rekomenduojama pasitikrinti du kartus

Visoms nėščiosioms rekomenduojama pasitikrinti dėl Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos du kartus: iki 12-osios nėštumo savaitės ir 29–40-ąją nėštumo savaitę. Anksti nustačius ŽIV infekciją yra skiriamas  ligos gydymas bei kitos prevencinės priemonės, kurios sumažina infekcijos perdavimo riziką iš motinos vaikui.

ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti savo vaiką nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama  šiuo virusu užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38-ąją nėštumo savaitę atlikti planinę cezario pjūvio operaciją bei naujagimių nežindyti.

Taikant visas minėtas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos priemones, rizika perduoti virusą sumažinama iki 1–2 proc. „Dauguma kūdikių užsikrečia nuo ŽIV užsikrėtusios motinos gimdymo metu (60–70 proc.) dėl sąlyčio su motinos krauju arba gimdos kaklelio išskyromis, kuriose yra viruso. Žmogaus imunodeficito viruso yra ir infekuotos moters piene. Tyrimai rodo, kad tikimybė užkrėsti kūdikį  žindant jį krūtimi yra apie 10–15 proc., todėl rekomenduojama naujagimio krūtimi nežindyti”, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.

Pasak jo, ŽIV perdavimo rizika iš motinos vaikui didėja, jei motina yra vėlyvoje ligos – AIDS stadijoje arba neseniai užsikrėtusi  infekcija (ūmi stadija), serga tuberkulioze, hepatitais, yra priklausoma nuo narkotikų ar turi kitų sveikatos problemų bei rizikos veiksnių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002-2010 metų laikotarpį užregistruoti 66 ŽIV infekuotų moterų gimdymai. Dviems vaikams nustatyta ŽIV infekcija, kiti – sveiki. Latvijoje iki šių metų pradžios užregistruoti 42 vaikai, užsikrėtę  nuo motinos, Baltarusijoje – 198.

Vadovaujantis Žmogaus imunodeficito viruso perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos tvarkos aprašu, kurį 2011 m. patvirtino sveikatos apsaugos ministras, rekomenduojama ŽIV užsikrėtusias nėščiąsias siųsti arba pervežti gimdyti į vieną iš šių sveikatos priežiūros įstaigų: VšĮ Vilniaus miesto universitetinę ligoninę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę VšĮ Kauno klinikas arba VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šios įstaigos rezerve privalo turėti ne mažiau kaip po 2 pakuotes vaistinių preparatų, kurie skiriami nėščiųjų ir jų naujagimių ŽIV infekcijos profilaktikai.

2010 metais nėščiosioms buvo atlikti 37 579 tyrimai dėl ŽIV. Šių tyrimų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Pusė  infekuotų nėščiųjų Lietuvoje buvo nustatytos nėščiųjų patikros metu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad ŽIV infekcijos šaltinis –  užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV plinta 3 būdais:
1. homo ir hetero lytinių santykių metu;
2. per kraują (parenterinis) – dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, transplantuojant užkrėstą organą;
3.užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi.

ŽIV neužsikrečiama: naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. Šis virusas neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.

Sveikatos apsaugos ministerijos nformacija