Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Prisijunk su Facebook   arba Registruokis

Artūras Nečejauskas

Plačiau >
Naujienos Ekoraštis Draugai Galerija Info
2015-04-15 10:00:00
Saulius Jasionis. Gamtinis daržas - atraskime iš naujo natūralių daržovių skonį

Jeigu gamta – geriausias žemdirbys, kodėl jai nepatikime visų daržo reikalų?

Štai tokia yra gamtinė žemdirbystė darže. Kuo daugiau veiklų patikėsite tam, kas jas išmano geriau, tuo geresnį rezultatą pasieksite. Tačiau nebijokite, ir jums nuobodžiauti neteks. Reikės paruošti dirvą daržovėms, jas pasėti ir pasodinti, prižiūrėti, kad netrūktų maisto, ir dar nudirbti smulkesnių darbelių. O svarbiausia – suvokti, ką ir kodėl darote, perprasti gamtinės žemdirbystės esmę.

Tobulėkime su antrąja S. Jasionio knyga:

• Suderinkime tradicinį daržą su gamtinės žemdirbystės teikiamais privalumais ir protėvių patirtimi.

• Atraskime iš naujo tikrą vietinių, įprastų daržovių skonį.

• Užsiauginkime patys visų reikalingų sėklų, kad valgytume tik patį vertingiausią maistą.

• Paverskime gamtinio daržo produktą paklausia, geidžiama preke.


Knygą galima įsigyti visuose didžiuosiuose knygynuose bei www.knyguklubas.lt, www.pegasas.lt

2014-04-09 10:00:00
Atsisakykite tradicinių ir bereikalingų žemės darbų, nešvaistykite daugiau energijos, negu gaunate naudos ir pereikite prie populiarėjančio ekologinio ūkininkavimo būdo!

- Jeigu daržovės puikiai auga neariamoje ir neperkasinėjamoje dirvoje, kam ją arti ir perkasinėti?
- Jeigu mes galime gauti gerą derlių be trąšų, o daržų bei sodų derlingumas kasmet didėja, kam pirkti trąšas?
- Jeigu mokame sukurti tokią aplinką, kurioje augalų ligos ir kenkėjai nepadaro žalos, kam tuomet rūpintis profilaktika ir gydymu?
- Jeigu dažnai aplinka jau yra sukurta arba kuriama pačios gamtos be mūsų įsikišimo, kam tą aplinką kurti?

Šie ir dar daugiau knygoje aptariamų neįtikėtinų „jeigu“, teorija ir praktika su vaizdžiomis iliustracijomis, įrodys jums, kad išmėginti šį ūkininkavimo būdą, užsiauginti kokybiškų gėrybių išsaugant sveiką ir švarią aplinką, neabejotinai verta.

Ši knyga skiriama visiems, kuriems rūpi, kaip užsiauginti geriausios kokybės maisto mažuose sklypuose. Čia aprašomi gamtinės žemdirbystės principai, supažindinama su gamtos procesais, nuo kurių priklauso dirvos derlingumas, augalų bei gyvūnų sveikata ir maisto kokybė. Pateikiami derlingo gamtinio daržo ir sodo įrengimo pagrindai, daržovių ir vaismedžių priežiūros ypatumai, mažam sklypui tinkamų gyvūnų laikymo subtilybės. Knygoje aprašomi Lietuvoje naudojami ir pasiteisinę gamtinės žemdirbystės metodai, jau daugeliui žmonių leidę išvengti nebūtino sunkaus darbo, chemikalų ir sintetinių trąšų ir džiaugtis geru derliumi, sveikais augalais bei skaniais savo darbo vaisiais.

Ūkininkaukite ne pagal agronomų, o gamtos sukurtą planą!

Saulius Jasionis – gamtinės žemdirbystės Lietuvoje pradininkas ir propaguotojas. Skaito paskaitas apie gamtinę žemdirbystę ir tikrąją ekologiją, veda daržininkystės ir sodininkystės seminarus, užsiima sodų ir gamtinių ūkių projektavimu ir įrengimu, taip pat konsultuoja ir užsiima senovinėmis, genofondinėmis veislėmis ir jų saugojimu. Pats veda senovines vaismedžių, uogakrūmių ir daržovių veisles, augina nykstančių veislių naminius paukščius.

Knygą galima įsigyti visuose didžiuosiuose knygynuose bei www.knyguklubas.lt, www.pegasas.lt

2014-04-01 10:00:00
Pasaulinė klimato kaitos ataskaita: klimato kaitos padariniai stipresni nei manyta

Pagrindinė ataskaitos žinia – klimato kaitos padariniai kelia didelę riziką visuomenės gerovei, tačiau vis dar galime rinktis, su kokio masto klimato kaita teks susidurti. „Ateityje klimatas tikrai keisis, tačiau sustabdę klimato kaitą 2°C ribose dar galėtume prisitaikyti prie pasekmių. Didesnis pasaulio temperatūros kilimas gali iššaukti nevaldomas gamtinių sistemų griūtis, vandens ir maisto trūkumą, masines klimato bėglių migracijas. Tokie pokyčiai destabilizuotų pasaulio socialines ir ekonomines sistemas,“– teigia klimato kaitos ekspertė Gintarė Jonušauskaitė. „Svarbu suprasti, kad kuo ilgiau delsime sparčiai mažinti atmosferos taršą, tuo labiau augs kaštai, reikalingi prisitaikymui prie klimato kaitos, bei neišvengiamų padarinių rizika.“

Naujausioje ataskaitoje aprašomi patirti ir prognozuojami klimato kaitos padariniai, pasaulio regionų pažeidžiamumas ir prisitaikymo galimybės. Dokumente apibendrinant daugiau nei 12 000 mokslo darbų – dvigubai daugiau nei ankstesnėje 2007 m. ataskaitoje.  Ataskaitą rengė 309 vadovaujančiųjų autorių ir redaktorių iš 70 šalių, jiems talkino daugiau nei 400 padedančiųjų autorių, taip pat buvo atsižvelgiama į daugiau nei 1700 ekspertų ir vyriausybių atstovų pastabas. Tai beprecedenčio masto įvairių sričių mokslininkų ir ekspertų bendradarbiavimo rezultatas, kuriuo siekiama suprantamai vienoje vietoje pateikti naujausias mokslo žinias, kuriomis remiantis politikai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.

Padariniai akivaizdūs jau dabar

Klimato kaita vyksta dabar ir čia. Mokslininkai įsitikinę – klimato kaitos padariniai stebimi kiekviename žemyne ir kiekviename vandenyne. Nuo jų kenčia ir žmogus, ir gamta. Daugėja ir dažnėja ligų proveržių Afrikoje, Šiaurės Amerikoje daugėja gaisrų, kurie lemia daug nuostolių ir nusineša gausybę gyvybių, Pietų Amerikoje mažėja žemės ūkio produktyvumas ir maisto kokybė.

Neseniai Europą nusiaubusių potvynių ir kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių pasekmės rodo, kad dar nesame pasirengę klimato kaitai. Ataskaitoje teigiama, jog „prisitaikymo prie klimato kaitos deficitas“ jaučiamas ne tik besivystančiuose, bet ir išsivysčiusiuose kraštuose.

Daugelis pasaulio ekosistemų jau yra pažeistos. Nemažai rūšių yra pasmerktos išnykti, nes nespės laiku prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų. Itin didelė problema jau dabar yra koralinių rifų nykimas, kurį kelia vandenynų rūgštėjimas, šilimas ir eutrofikacija. Nuo koralų priklausančios žuvys sparčiai nyksta, menksta jų įvairovė ir gausa. Net ir 2oC šilimas žuvų ištekliams kelia labai didelę grėsmę.

Ateityje rizika augs

Pasaulio temperatūra jau dabar yra pakilusi 0,85oC ir tik neatidėliotini ir ambicingi atmosferos taršos mažinimo veiksmai gali mus apsaugoti nuo didesnio nei 2oC temperatūros kilimo. Kol kas žmonijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai nepradėjo mažėti, ir kol to nenutiks,  klimato kaitos padarinių rizikos tik augs.
Europai prognozuojamas susidūrimas su dideliais ekonominiais ir socialiniais nuostoliais dėl karščio bangų, kurios lems padidėjusį susirgimų skaičių, sumenkusį derlių, gaisrus miškuose. Mažesni gruntinio ir upių vandens ištekliai bei padidėjęs poreikis didins geriamo vandens trūkumo riziką. Kiek mažesnė yra tik potvynių sukeltų ekonominių ir socialinių nuostolių rizika.

Š. Amerikoje didžiausią grėsmę kels gaisrai, Afrikoje ir Azijoje – sausros ir karščio bangos. Tuo tarpu Centrinės ir Pietų Amerikos gyventojai kentės nuo potvynių, o poliarinių regionų gyventojai – ledynų tirpsmo padarinių. Vis didesni nuostoliai laukia žuvininkystės sektoriaus, kuris patenka į itin didelės rizikos zoną. Taip pat dažnės, sunkės ir ilgės ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.

Jei vidutinė pasaulinė temperatūra pakils daugiau nei 4°C, įprasta veikla, tokia kaip maisto auginimas ar darbas lauke, daugelyje regionų, kur dabar gyvena žmonės, taps neįmanoma dėl per didelio karščio. Klimato kaita lems didesnes maisto kainas ir žemės ūkio rinkos nepastovumą, kas savo ruožtu gali sumažinti maisto prieinamumą. Pateikti duomenys rodo, kad kas dešimtmetį dėl klimato kaitos žemės ūkio produkcija smuks 2-3 proc. Gan didelė tikimybė, kad iki 2050-ųjų derliaus kiekiai sumažės perpus. Tai bus ypač svarbu sparčiai augant žmonijos populiacijai.

Dėl klimato kaitos padarinių lėtės ekonominis augimas ir skurdo mažinimas. Skaičiuojama, kad klimato atšilimas 2°C pasauliui kainuos 0.2 - 2 proc. pasaulinio BVP kasmet. Jei nesiimsime veiksmų, netolimoje ateityje per pastaruosius dešimtmečius pasiekta plėtra gali būti sustabdyta,  jei ne dar blogiau – jos atnešta nauda prarasta.

Teigiama, kad labiausiai nuo to nukentės skurdžiai ir atokiai gyvenantys miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Neramumų zonose dėl didėjančio skurdo ir ekonominių sukrėtimų dar labiau išaugs smurtinių konfliktų tikimybė. Jau dabar akivaizdu, kad klimato kaita labiausiai palies besivystančias šalis, kurios yra labiau priklausomos nuo žemės ūkio ir natūralių išteklių.

Arkties bendruomenės, mažos salos ir kitos didelės potvynių rizikos zonose esančios teritorijos susidurs su naujais iššūkiais, susijusiais su teritoriniu integralumu ir bendrais vandens bei žuvies ištekliais. Rūgštieji lietūs ir vandenų šilimas lems vis didesnes problemas pakrančių gyventojams – žmonėms ir gyvajai gamtai. Neseniai pasirodęs potvynių žemėlapis rodo, kad to neišvengs ir Lietuva: http://grynas.delfi.lt/gamta/potvyniu-lietuva-zemelapis-kuris-atskleidzia-didziausias-gresmes.d?id=64298312

Atidėlioti nebegalime

Jei tuojau pat nesiimsime ambicingų priemonių, labai padidinsime gamtinių ir sociologinių stresų tikimybę, o dar ilgesnio atidėliojimo kaina – ne tik didesni stresai, bet ir minimalios klimato atsistatymo galimybės. Jau dabar nebepavyktų išvengti 1,5°C pasaulinio atšilimo net ir rytoj sustabdžius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, todėl tiek klimato kaitos pasekmių švelninimas, tiek adaptacija privalo likti kertiniai klimato kaitos politikos poliai.

Deja, lėšų klimato adaptacijai kol kas skiriama per mažai. Ataskaitos duomenimis, kasmet iki 2050 m. pasauliniu mastu į prisitaikymo priemones reiktų investuoti apie 70 – 100 mlrd. JAV dolerių.

Tik tuojau pat stipriai sumažinę atmosferos taršą galime apsisaugoti nuo globalios ekonominės, socialinės ir biologinės katastrofos. Kaip rašoma ataskaitoje, ateinantys dešimtmečiai yra „klimato atsakomybės“ era.

BEF ir DVI informacija

2013-06-05 10:00:00
Vienos dienos seminaras genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) valdymo temomis

Informuojame, kad š. m. birželio 19 d. (trečiadienį) Aplinkos ministerija kartu su LR Vyriausybės kanceliarijos vykdomu projektu „Lietuvos ES reikalų sistemos efektyvumo didinimas“ viešbučio „Amberton“ (L.Stuokos-Gucevičiaus g. 1, netoli Vilniaus Katedros aikštės) konferencijų salėje organizuoja vienos dienos seminarą Lietuvai ir visoms ES valstybėms narėms aktualiomis genetiškai modifikuotų organizmų valdymo temomis, tame tarpe:
ES vykdyto maisto produktų dėl ženklinimo „be GMO“ tyrimo rezultatus pristatys Europos Komisijos atstovas p. Thomas Bregeon, ženklinimo „be GMO“ patirtimi pasidalins ekspertas iš Austrijos.

Kviečiami NVO ir aplinkosauginių organizacijų atstovai (iš vienos organizacijos 2-4 atstovai), kurie dalyvaus seminare.

Prašome iki birželio 10 d. informuoti el. paštu: g.jodinskas@am.lt organizacijos dalyvaujančių darbuotojų: vardą, pavardę; užimamas pareigas; kontaktinius duomenis (tel. Nr. ir el. p. adresą).

Preliminarią seminaro programą patalpinsime artimiausiu metu.

-----------------------------------
Gintaras Jodinskas, Aplinkos ministerija
Gamtos apsaugos departamentas
GMO skyrius
Vyr.specialistas
Tel.: +370 5 2663266
El. paštas: g.jodinskas@am.lt

2013-05-03 00:10:00
Skalūninių dujų tragikomedija

Ko tik neteko perskaityti, išgirsti ir pamatyti pastaruoju metu. Visa tai liečia skalūnines dujas. Kovos įniršis ir pagreitis byloja apie nemažus pinigus. Visos mūsų šalelės bėdos, kaip aiškėja, kyla iš prakeiktų gamtosaugininkų. Tai jie, Gazpromo pakalikai, neleidžia Lietuvai tapti vienu iš „Emyratų“. Jie stabdo mūsų žemelės „progresą“, „darnią plėtrą“, „vystymąsi“, bei daugelį kitų, taip sakant,  pozityvių dalykų. Aišku, kad žalieji tą daro savanaudiškai. Jiems dosniai sumoka Gazpromas ar dar kokios kitos Rusijos organizacijos. Ko gero, ir slaptosios tarnybos įberia kažką į Lietuvos gamtosaugininkų šėryklą. Ta gamta jiems terūpi kaip kiaulei debesis. Beje, tikrai tikiu, kad didžioji mūsų valdininkų dalis tuo nuoširdžiai įsitikinę. Nes jų galvose jau nuo gimimo netelpa žodžiai „sąžinė“, „altruizmas“, „nesavanaudiškumas“. Juk tai seniai mirusios kategorijos.

Nesinorint toliau grimzti į demagogijos liūną, klausių visų. Kur šito didelio susipriešinimo dėl skalūnų ištakos? Piniguose, atsakysite jūs. Ir aš. Kokiuose piniguose? Tuose, kurie išplauks iš Lietuvos, kaip visokių Williams‘ų, Leo, Dalkia, Lietuvos (Vilniaus) energijų, įvairių „Vandenų“, ir tt. ir pan. Veiklos rezultatai. Šioms panašios kompanijos broliškoje Rusijoje vadinamos „natūraliomis“ monopolijomis.  Šios monopolijos dažniausiai broliaujasi su valdžia. Keista, ar ne? Jos ir taip „natūralios“.  Bet valdžios parama vis tik reikalinga.


Perskaičius „N“ straipsnių šia tema, Judėjimas „Už gamtą“ reiškia savo kuklią nuomonę. Visomis keturiomis palaikome aktyvias bendruomenes (kaip Žygaičių), tą gyvastingą pilietinės visuomenės užuomazgą, bandančią stabdyti tą niekam nesuprantamą procesą jų braškių lysvėje. Jiems geriau matyti, kad Lietuva – joks monstras. Kad tai objektyviai maža šalis. Kad mes nesame tiek turtingi teritorija ir tautiečiais, kad lengvai  juos aukoti. Ir kam aukoti? Eiliniams Williams‘ams iš už okeano. Už ką? Tarkime, kad nežino niekas.


O dabar užduokime sau tris labai konkrečius klausimus.

Ar žinome mes, kaip ši „saugi“ (taip mega globalinės  kompanijos apie savo technologijas  visada kalba) „mašina“ paveiks mūsų gruntinius vandenis, o sprogdinimui naudojami pavojingi chemikalai – mūsų ir mūsų vaikų organizmus? NE.


Ar žinome, kuo skiriasi visa Lietuvos gruntų, gylio, vandens požeminių arterijų specifika nuo pvz. Estijos ar JAV? NE.


Ar galime leisti grynai pelno siekiančiai bendrovei, vien besiremiant  jos žodžiais, gręžti ir niokoti mūsų žemę? NE.


Juokingiausia, kad tai siejama su aktyviu „žaliosios“ energijos vajumi. Jis prasidėjo nuo itin aršių liūdnai pagarsėjusio, o dabar ir rentą gavusio buvusio parlamentaro-konservatoriaus Jono Šimėno pastangų. Mat, jo mylimas sūnus ėmėsi biokuro verslo.  Apie „saulę“ galime tiesiog tylėti – visiškai nerealūs elektros supirkimo kaštai, lengva ranka patvirtinti buvusios Vyriausybės. Tūkstančiai apgautų „viltingų“ žaliosios energetikos atstovų. ES pagalba žaliosios energetikos vystymui. Piniginė pagalba, aišku. Tolesni tyrimai dėl aplinką ir žmogaus sveikatą ardančių vėjo jėgainių betvarkiško statymo, dėl visiškai nepagrįstai užkeltų biokuro kainų, dėl saulės energijos nerealių įpirkos kaštų, dėl..dėl – skalūninių dujų.


Leisti gręžti be jokių tyrimų? Leisti Chevron monopolizuoti mūsų kraštovaizdį, vandenis ir sveikatą? Neabejojų, kad jei to pačio Chevron „nepriklausomi ekspertai“ viską ištirs, išvada bus paprasta – nuo gręžimo mūsų gamta tiesiog suklestės.  Ką gi.


Atsiprašau, kad nevardinu čia begalės argumentų už ir prieš. Argumentai „už“ eilinį kartą atrodo labai liūdnai. Jei norėtųsi susipažinti su aibe straipsnių ir komentarų, tik įeikite į internetą su keliais pamatiniais žodžiais. Ir viską suprasite.


Judėjimo „Už gamtą“ pozicija šiuo aštriu klausimu vienareikšmiška – be nuodugnių ir tikrai nepriklausomų tyrimų, leisti to kategoriškai negalima. Jei vis tik autoritetingi duomenys parodys, kad mes išliksime, leiskime politikams už skalūnus uždirbtus pinigus perduoti bet kur, bet tik ne Lietuvos žmonėms. Nes to panašiais atvejais nėra buvę niekada. Rinka yra rinka, sava kišenė yra sava kišenė. Tad nesipiktinkime, mielieji.


Algirdas Knystautas
Judėjimas „Už gamtą“, http://www.uzgamta.com

2013-04-15 10:00:00
Penkios netiesos apie skalūnų dujas

Manau, kad norintiems Lietuvoje gerą biznį pasidaryti amerikiečiams su mūsų organizuojamais skalūnų dujų išgavimo konkursais, kur iš anksto žinomas laimėtojas, ir to konkurso sąlygomis bei su mūsų teisės aktais, pagal kuriuos mažiausiai aštuoni dešimtadaliai pelno tektų amerikiečiams, mes atrodome kaip tų laikų laukiniai.

O ypač amerikiečius turėtų linksminti mūsų kalbos, jog su savo skalūnų dujomis Lietuva taps turtinga kaip Kuveitas ar Norvegija, dvigubai ar trigubai numuš dujų kainas (A. Kubilius ir D. Grybauskaitė) ar kad naudodama skalūnų dujas Lietuva mažiau išgyventų tokių anomalijų kaip šis pavasarių (Prezidentės patarėjas N. Udrėnas).

Sunku suvokti, kodėl net po Lietuvos mokslų akademijos paskelbtų išvadų minėti aukšti pareigūnai ir toliau nesako visos tiesos savo piliečiams, toliau kabinėja „Gazpromo“ agentų etiketes, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A. Anušauskas prašo slaptų tarnybų išaiškinti  visus kritikus, o aplinkos ministras V. Mazuronis skelbia iškart po Velykų prasidėsiančius skalūnų dujų žvalgybos darbus.

Todėl mano, kaip Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės, pareiga ir tikslas yra atskleisti visas penkias netiesas, kurios nuolat skleidžiamos iš aukštų politinių tribūnų.

Pirmoji netiesa. Netiesa, kad skalūnų dujų žvalgybą galima pradėti nedelsiant, kaip reikalauja Prezidentūra, konservatoriai, liberalai ir aplinkos ministras, nes netiesa, kad tai yra ekologiškai nepavojingas procesas ir todėl jį galima pradėti nepakeitus dabar galiojančių teisės aktų, nesugriežtinus žvalgybos darbų kontrolės, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo.

Apie galimus skalūnų dujų žvalgybos pavojus įspėja ir Europos Komisija savo tyrime, ir Lietuvos mokslų akademija savo išvadose: „Skalūnų dujų išteklių žvalgybai ir gavybai privalu tobulinti žemės gelmių naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos, savivaldybių veiklos ir kitus susijusius teisės aktus“. „Skalūnų dujų paieškos darbų poveikis gyvajai gamtai (...) gali būti minimizuojamas tinkamai rengiant (...) privalomą Poveikio aplinkai įvertinimo dokumentaciją“.
Deja, šiuo metu pagal mūsų teisės aktus tokiai žvalgybai poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, tad turime prieš žvalgybą pataisyti teisės aktus – būtent taip pasielgė lenkai, vokiečiai ir anglai. O pagal Saugomų teritorijų įstatymą nemažame numatytame plote jokia panaši veikla apskritai negalima, nes ten valstybės saugomos teritorijos. Keista, kaip tie plotai išvis pateko į konkurso  sąlygas – nekompetencija, žioplumas ar...?

Antroji netiesa.  Netiesa, kad skalūnų dujų išgavimas yra nekaltas ir nepavojingas procesas, kaip kad teigia Amerikoje pabuvęs aplinkos ministras ar kai kurie kiti politikai. Lietuvos mokslų akademija numato, kad po skalūnų dujų išgavimo gali kilti tokie pavojai:
Lūžių tvirtumo (sankabumo) pažeidimas ir žemėdrebų pavojus.“
Požeminio vandens užteršimas (geriamojo, mineralinio, balneologinio, geoterminio).
Dujų ir kitų medžiagų iš naudojamos storymės migracija aukštyn iki Skalūnų dujų gavybos plote 1750–2000 m gylyje bus pažeistaspaviršiaus.  (sutrupintas, įterpiant smėlio ir cheminių medžiagų) ~200 m storio uolienų klodas. Negrįžtamai ir neatstatomai bus pažeistos, o galbūt ir sugadintos žemės gelmės, kurių naudojimas ateityje gali būti sunkesnis.
Kai kurie tokio savybių pasikeitimo padariniai gali pasireikšti arba būti nustatyti po daugelio metų.

Cheminių medžiagų, jeigu tarp jų bus toksinių, laikymas žemės prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymui“.

Pabrėšiu, kad Lietuvos mokslų akademijos tyrime dalyvavo vieni labiausiai patyrusių mūsų geologų, labai vertinamų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – akademikas Algimantas Grigelis, kuris taip pat yra ir Švedijos geologų sąjungos narys; akademikas Vytautas Juodkazis, taip pat esantis Tarptautinės hidrogeologų asociacijos, Tarptautinės geotermijos asociacijos, Šiaurės šalių hidrologų asociacijos, Amerikos naftos geologų asociacijos narys; profesorius Gediminas Motuza, taip pat esantis ir Lenkijos mokslų akademijos narys.

Savo straipsnyje „Vėl lakštingalų kotletai“ geriausia Kremliaus propagandos Lietuvoje žinovė R. Juknevičienė rimtu tonu aiškina, kad „Visos skalūninių dujų gavyboje naudojamos cheminės medžiagos yra atskleidžiamos šalies kompetentingoms institucijoms“. Būtų mums visiems ramiau ir aiškiau, jei p. R. Juknevičienė atskleistų  tą cheminę sudėtį bent Mokslų akademijai, kuri savo tyrime aiškiai rašo: „bent kiek tiksliau prognozuoti vandens taršą yra praktiškai neįmanoma, nes nėra žinoma nei ardymo skysčio sudėtis (t. y., jame esančios kenksmingos medžiagos), nei šio skysčio naudojimo mastas (kartu ir skystyje naudojamų chemikalų kiekiai)“. Beje, JAV Vandens apsaugos įstatyme netgi padaryta speciali išimtis, leidžianti skalūnų angliavandenilių gavėjams neatskleisti naudojamų cheminių medžiagų sudėties.

Trečioji netiesa. Netiesa, kad po to, kai JAV kompanija „Chevron“ atliks žvalgybą, Lietuva galės apsispręsti, ar jai naudingas skalūnų dujų išgavimas ir kokiomis sąlygomis. Lietuvos rengto konkurso sąlygose nekalbama apie jokią žvalgybą, šio konkurso nugalėtojas, kai tik bus paskelbtas, iškart taps skalūnų dujų išgavėju. Ir nuo pat konkurso nugalėtojo paskelbimo akimirkos galės tas dujas išgauti (pabrėžiu: ne žvalgyti, o išgauti, nes žvalgybai nebuvo konkurso) pagal konkurso skelbimo metu Lietuvoje galiojusius teisės aktus. Jei vėliau Lietuva ir pagriežtintų ekologines ar finansines sąlygas pakeistais įstatymais, „Chevronas“ galės iš Lietuvos išsireikalauti ar prisiteisti milžiniškas sumas iš Lietuvos už nepasiteisinusius jo teisėtus lūkesčius. Panašiai, kaip Lietuva  po LEO.LT kūrimo nutraukdama nebenaudingą sutartį su „NDX energija“ jai sumokėjo  680 mln. Lt kompensaciją.

Aplinkos ministras V. Mazuronis sako netiesą, kai teigia, jog jei dabar „Chevrono“ nepaskelbsim nugalėtoju, jis prisiteis dideles netesybas iš Lietuvos. Tokiu atveju „Chevronas“ daugių daugiausia galėtų prisiteisti keliolika tūkstančių už dokumentų ruošimą, bet abejoju, ar ir tai darys. Todėl dabar tereikia konkursą skelbusiai organizacijai kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu leisti nutraukti konkursą.  O štai „Chevroną“ oficialiai paskelbus nugalėtoju ir tik po to įstatymiškai pakeitus dujų išgavimo sąlygas, jo finansinės galimybės teisme išaugtų tūkstančius kartų!

Ketvirtoji netiesa.  Visiškus absurdus kalba buvęs premjeras ar net prezidentės atstovai, teigdami, kad jei „Chevronas“ eksploatuos lietuviškas skalūnų dujas, Lietuva taps turtinga kaip Norvegija ar Kuveitas, ar kad Lietuvoje, kaip Amerikoje, du-tris kartus sumažės dujų kaina. Taip gali kalbėti tik žmonės, kurie nežino Lietuvos ir ES teisės normų arba turi kažkokių kitų interesų. Pagal mūsų Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymą Lietuva geriausiu atveju gaus tik 20 proc. nuo „Chevrono“ parduodamų mūsų skalūnų dujų pelno. O pačias dujas, pagal ES reikalavimus, Lietuva galės pirkti iš „Chevrono“ tik pagal tuo metu galiojančias dujų rinkos kainas.

Kodėl buvęs premjeras, prezidentė, aplinkos ministras taip skubina paskelbti „Chevroną“ konkurso nugalėtoju, užuot prieš tai pakeitus įstatymą ir numačius, kad Lietuva gautų bent pusę pelno iš jos parduodamų dujų? Kodėl su skalūnų dujomis norima padaryti tokį pat „Monkės biznį“, kokį premjeras A.Kubilius padarė su juoduoju auksu - Lietuvos nafta, 2000 m. privatizuodamas šios strateginės iškasenos išgavimą? Juk, pasak geologų, Lietuvos poreikiams mūsų naftos būtų užtekę šimtui metų, o dabar ji baigiama jau eksploatuoti, bet ar kas nors pajuto Lietuvos praturtėjimą?

Geriausiu atveju, už tuos menkus sumokėtus mokesčius, ar kaip dabar madinga skambiai vadinti - užsienio investicijas,  mes sugebėjome įrengti kelias Valdovų rūmų sales. Todėl atkreipiu Jūsų dėmesį, ką Mokslų akademija rašo savo išvadose dėl skalūnų dujų: „Būtina užtikrinti šalies interesus atitinkančias Valstybės pajamas ir numatyti kompensavimo sąlygas dėl galimų negatyvių pasekmių aplinkai bei žmonių sveikatai.“
Bet tam prieš skelbiant konkurso nugalėtoją reikia keisti mūsų įstatymus, kitaip pajamos už dujas gali būti mažesnės net už negatyvių pasekmių kompensacijas.

Penktoji netiesa yra kalama mintis, kad nesutinkantys, jog Lietuvos gelmių turtas būtų iššvaistytas kaip jos nafta, yra apgauti ar nupirkti „Gazpromo“, Kremliaus ar V.Putino. Be abejo, naivu tikėtis, kad Maskvai patiktų energetinė konkurencija ar mažėjanti priklausomybė nuo jos, bet tokius jos įtakos agentus Lietuvoje tegul ir gaudo šimtus milijonų iš biudžeto gaunančios slaptosios tarnybos, kurios kol kas, be popierinių ataskaitų, šiuo klausimu per dvidešimt metų nepateikė jokių konkrečių įrodymų, nepagavo ir nenuteisė nei vieno Rusijai dirbančio Lietuvos politiko. Kodėl taip prastai dirba mūsų Saugumo departamentas, kodėl Seimas, jo nariai A.Kubilius, R.Juknevičienė, A.Anušauskas ir kiti, nuolat kitus politikus kaltinantys darbu Rusijai, kasmet pritaria tokioms tuščioms VSD veiklos ataskaitoms, kodėl toks VSD darbas tenkina prezidentę?

Asmeniškai manęs neveikė ir nebandė nupirkti joks Rusijos atstovas, bet užtat sulaukiau ypatingo dėmesio iš kitos pusės – siūlė kyšį mainais, kad nedalyvaučiau svarstant Lietuvai nenaudingą skalūnų dujų konkursą. Lenkijoje taip pat pradėti keli ikiteisminiai tyrimai už pareigūnų papirkinėjimą dėl leidimų išdavimo skalūnų dujų eksploatacijai.

Nedoru būdu buvo išgauti ir kai kurių gyventojų sutikimai pradėti jų žemėse skalūnų dujų žvalgybą, taip pažeidžiant ne tik elementarų žmogiškumą, bet ir Lietuvai privalomą Orhuso konvenciją dėl visuomenės dalyvavimo sprendžiant jai svarbius aplinkos apsaugos klausimus.

Tad pabaigai mano pasiūlymas visiems, kurie daug kalba ir rašo apie skalūnų dujas ir iš tiesų nori naudos Lietuvai - atidžiai susipažinkite su Lietuvos mokslų akademijos, Europos Sąjungos, Europos Komisijos išvadomis, su prancūzų, lenkų, vokiečių, anglų ir kt. patirtimis, ir tuomet, neabejoju, pritarsite Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui šiuo klausimu tinkamai paruošti mūsų teisės aktus ir tik tada skelbti naują konkursą skalūnų dujų žvalgybai. Juk, kaip sako aplinkos ministras, skalūnų dujų išgavimo procesas ilgas, užtruks visą dešimtmetį, tad Lietuva tikrai neapsivers, jei jį pratęsim dar pusmečiu. Bet jau tuomet tiems patiems amerikiečiams atrodysim kaip civilizuoti, savo ir savo žemės gelmių vertę suprantantys partneriai.

Aurelija Stancikienė, „Drąsos kelio“ frakcijos Seime narė

2013-03-13 10:00:00
Surenk įdomų inkilų kėlimo savaitgalį ir Tu!

Inkilų gamyba ir kėlimas - puiki rankdarbių ir meistravimo proga bei prasminga iškyla į gamtą. Tai šventė šeimoms, o ypač būsimiems būstų savininkams:
https://picasaweb.google.com/ieva.malaiskaite/InkiluKelimasValuikose?authuser=0&authkey=Gv1sRgCKG5uf_uvYfr_QE&feat=directlink

Štai keletas inkilų gaminimo ir kėlimo rekomendacijų:

Pasirinkite kam kelsite inkilą: paukščiams, šikšnosparniams ar vabzdžiams. Šalia žmonių gyvenamų namų, sodybų inkilai dažniausiai keliami varnėnams, naikinantiems sodų kenkėjus ir džiuginantiems šeimininkus savo giesme, taip pat zylėms. Entuziastai inkilus kelia ir miškuose (pelėdoms, musinukėms, raudonuodegėms, lipučiams ir kt.), ir ne tik paukščiams, bet ir šikšnosparniams, bendruomeniniams vabzdžiams.

Inkilai paukščiams.
Dėžutės formos inkilai - įprastiniai inkilai tinkantys daugeliui stambiems ir smulkiems uoksiniams paukščiams. Gaminami iš medinių neobliuotų lentų. Jei lentos vis dėlto yra obliuotos, padarykite įpjovimus, kad paukštis galėtų lengvai išlipti.
Uoksinis inkilas - apvalus pailgas inkilas neretai pagamintas iš išpuvusio medžio kamieno, tinkamas daugeliui uoksinių paukščių.
Svarbu žinoti, kad nėra labai svarbu medis, į kurį kelsite inkilą, svarbiausia, kad paukščiui būtų patogu priskristi.  
Inkilo neatsukite į šiaurės pusę, nes ten bus šalta, geriau pietrytinė, rytinė pusė. Pietuose kelti inkilą irgi nėra labai gerai, nes bus karšta.

Kokiame aukštyje inkilą kelti?
Priklauso nuo to, kam jis bus skirtas. Rekomenduojamas aukštis - 4-5 m. nuo žemės. Atstumas tarp inkilų – reikia laikytis bent 30-50 m atstumo

Inkilai šikšnosparniams!
Šikšnosparniai inkiluose apsigyvena grupėmis, ne po vieną ar poromis. Jų inkilų anga kaip plyšys įrengiamas apačioje. Gaminami paprastai iš 2,5 cm storio neobliuotų lentų ir kabinami medžiuose ar prie medinių pastatų sienų.

Inkilai vabzdžiams (boružėlėms)
Vabzdžiams skirti inkilai - tai stačiakampės ar kvadratinės dėžutės su keliomis skylutėmis (smulkesniems vabzdžiams, pvz. boružėlėms, kurios yra geriausios daržininko draugės) ar plyšiais (drugiams). Kamanėms įrenginėjami inkilai kuriuose į vidų prikraunama nendrių, skudučių, garšvų stiebelių.

Šiais metais pavasaris  vėluoja, todėl inkilus rekomenduojama kelti dar visą kovo mėnesį. Inkilų kėlimas yra puiki pagalba urbanizacijos, žemės ūkio veiklos iš nuolatinių buveinių stumiamiems paukščiams, o kartu tai ir smagus užsiėmimas visai šeimai ir draugams.

Dėkojame Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai (VKTK, www.vtdko.lt) už suteiktas patalpas inkilų gamybai.

2012-11-14 00:00:00
Darnus gyvenimas - tikroji ekologija. Šiuolaikinės „ekologijos“ klystkeliai

Nagrinėjamos temos:
1. Visos aplinkos apsaugos ir švarinimo priemonės iš anksto pasmerktos nesėkmei. Šiukšlių rūšiavimas, energijos taupymas, ekogyvenvietės, ekologiškas žemės ūkis, saugomos teritorijos, gyvų organizmų rūšys ir pan.- tik būdas atitraukti dėmesį nuo tikrosios ekologijos.
2. Esminis tikrosios ekologijos dėsnis, veikiantis visada ir visur, nepriklausomai nuo sąlygų. Kodėl šis dėsnis dažniausiai veikia prieš mus? Kokią aplinką žmogus saugo bet kokia kaina?
3. Jokie žmogaus ar žmonių grupės veiksmai iš principo negali būti antiekologiški, nes yra sąlygojami gamtos dėsnių- įgimtų, iš tolimų protėvių paveldėtų ir per ilgą laiką pasiteisinusių programų. Kodėl rezultate mes tampame savo pačių priešais?
4. Nekenkti aplinkai, reiškia- neišlikti. Gamta sunaikina ir žalingus, ir nežalingus jai organizmus, palieka ir palaiko tik NAUDINGUS.
5. Ar įmanomas darnus sugyvenimas su aplinka? Taip, ne tik įmanomas, bet realiai egzistuoja. Pagrindinis darnaus gyvenimo principas: rūpintis TIK savo asmeniniu išgyvenimu. Tik toks principas yra visada naudingas tiek gamtai, tiek mums patiems.

Paskaitos vaizdo įrašas:
http://www.sarmatas.lt/11/saulius-jasionis-apie-tikraja-ekologija-video/

2012-10-27 00:00:00
Kauno miestas, talkinamas mokslininkų, sieks darnios energetikos plėtros

Renginio organizatorius Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institutas (APINI) kartu su partneriais – Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos energetikos institutu – tikisi, kad po kelių tokių susitikimų bus pasiekta teigiamų rezultatų siekiant darnios Kauno regiono energetikos sektoriaus plėtros: skatinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir efektyvų energijos vartojimą.

APINI šioje srityje jau turi nemažai patirties, dalyvavęs ne viename tarptautiniame projekte. „Viename iš tokių europinių projektų buvo varžomasi, kaip įmonių administraciniuose pastatuose sumažinti energijos suvartojimą pasyviomis priemonėmis, t. y. neinvestuojant nei cento. Smagu, kad šiame konkurse trečiąją vietą užėmė UAB „Dzūkijos statyba“, sumažinusi energijos suvartojimą 30 proc. Pagrindiniai laimėtojai sumažino dar daugiau – 37 proc. Vadinasi, kiekvienas iš mūsų – tiek įmonė, tiek gyventojas, gali sutaupyti 30 proc. išlaidų už energijos suvartojimą. Tereikia turėti žinių ir stengtis tai padaryti“, – sakė APINI direktorius prof. Jurgis Staniškis.

Savo pranešime APINI direktorius pristatė pagrindinius pokyčius, kurie turėtų įvykti po šių metų vasarą suorganizuotos viršūnių susitikimo Rio+20. Kaip teigė profesorius, pasauliniu mastu įtvirtinant darniąją plėtotę iki šiol didelė problema buvo prastas koordinavimas ir valdymas – kiekviena šalis patvirtintą strategiją interpretavo savaip. Tačiau po šių metų vasarą vykusios Rio+20 konferencijos joje dalyvavusios šalys įsipareigojo, kad už darnaus vystymosi principų diegimą visose valstybėse bus atsakingas pirmasis asmuo. „Iki šiol darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimu Lietuvoje rūpinosi Aplinkos ministerija, jai buvo per sunki tokia našta, tikimasi, kad Lietuvos vadovui bus lengviau viską pakreipti reikiama kryptimi“, – sakė prof. J.Staniškis.

Jungtinės Tautos sukūrė ir vasarą pristatė naują strategiją – žalioji ekonomika. Tai tokia ekonomika, kai procesai ir gaminiai atitinka pagrindinius darnios plėtotės principus – daro minimalų poveikį aplinkai, naudoja mažiausiai energijos ir medžiagų, daro teigiamą socialinį poveikį. Šia kryptimi anksčiau ar vėliau turės pasukti ir Lietuva.

Renginyje buvo kalbėta ir apie Merų paktą – ambicingą iniciatyvą, kuria Europos miestai ir miesteliai traukiami į kovą prieš klimato kaitą. Pasirašiusieji Paktą įsipareigoja siekti ES tikslų aplinkosaugos ir energetikos srityse – iki 2020 m. sumažinti CO2 išlakas bent 20 proc. Kauno regioninės energetikos agentūros direktorius dr. Feliksas Zinevičius, apžvelgdamas Merų paktą, jį įvardijo kaip ES priemonę, kuri leidžia realiai įgyvendinti darnios regiono plėtros galimybes Kauno regione (Merų paktą iš viso yra pasirašę 4390 regionų). Kaune Merų pakto įgyvendinti pradėtas nuo 2008 m., o Kauno mero pasirašyta 2009 m. Ataskaitos Briuseliui siunčiamos kas dveji metai.

Kauno miesto savivaldybėje pranešimai buvo skaitomi ir diskusija vyko projekto „RENERGY“ („Regioninės strategijos bendruomenėms, sąmoningai sprendžiančioms energetikos klausimus“) iniciatyva. Šio projekto tikslas – kurti strategijas, kurios skatintų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir efektyvų energijos vartojimą. Šiam tikslui įgyvendinti būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas, kuris gali būti įgyvendinamas taikant naują Gyvųjų laboratorijų (angl. Living Lab) koncepciją. Spalio 26 d. Kaune ir vyko pirmoji Gyvoji energetikos laboratorija (angl. Energy Lab).

Antroji Gyvoji energetikos laboratorija planuojam 2013 m. gegužės – birželio mėnesį, kuomet bus pristatomi gerosios praktikos pavyzdžiai iš kitų RENERGY projekto partnerių regionų ir diskutuojama, kuriuos iš pavyzdžių būtų galima perkelti į Kauno miesto regioną. Trečiasis renginys bus skirtas apžvelgti sudarytą Kauno regiono darnios energetikos plėtros planą ir jo įgyvendinimo gaires, tolimesnius darbus.
Pranešimai ir diskusijos buvo papildytos konkurso ,,Mano EKOnamai“ vaizdine medžiaga – paroda, kur vaizduojami sukurtų energetiškai efektyvių namų projektai ir jų techninės specifikacijos.

Kontaktinė informacija:
Dr. Inga Gurauskienė
APINI jaunesnioji mokslo darbuotoja
Tel. (8 37) 30 07 62
El. paštas inga.gurauskiene@ktu.lt

2012-10-24 00:00:00
Išrinktas Lietuvos „žaliausių“ ugdymo įstaigų penketukas

Derliaus nuėmimą šiais metais lydės ir „žaliausių“ ugdymo įstaigų apdovanojimai, kuriais akcijos organizatoriai, jaunimo iniciatyvinė grupė „Eko karta“ bei UAB agrofirma „Sėklos“, siekia paskatinti jaunimą tapti aktyviais gyvosios aplinkos tyrinėtojais. Norą dalyvauti konkurse „Žalia žalia, kur dairaisi“ pareiškusios mokyklos pavasario – vasaros metu želdino savo aplinką įvairiausiais augalais, fiksavo pasikeitimus, vedė daržininko – sodininko dienoraštį.
Atsižvelgiant į apželdinto ploto dydį, augalų įvairovę, vaikų kūrybiškumą, ekologinių idėjų panaudojimą organizatoriai išrinko penkis šių metų nugalėtojus: „žaliausia“ tapo Jonavos vaikų lopšelio - darželio „Dobilas“ komanda, kuri pavasario – vasaros metu apsėjo 210 m2 žemės plotą. Antroji vieta atiteko Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos moksleiviams, pasodinusiems 600 pačių sudaigintų daigų. Trečiąją vietą iškovojo Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos komanda, į kurią įsitraukė daugiau nei 150 aktyvių moksleivių. Aplinka besirūpinančių mokyklų statusą taip pat įgijo Tauragės "Šaltinio" pagrindinė mokykla bei Gelgaudiškio specialioji mokykla.  
Laimėtojai bus apdovanoti UAB agrofirmos „Sėklos“ įsteigtomis naudingomis dovanomis – autoriaus Edward C. Smith knygomis „Svajonių daržas“, gėlių svogūnėliais bei daigais, kuriuos sudaiginus vaikai galės skaniai užkandžiauti pertraukų metu. Pirmą vietą iškovojusiai Jonavos darželinukų komandai „Nuotykių akademija“ suteiks galimybę pabuvoti gamtos apsuptame indėnų kaime pas Bėgantį Vilką, Neries regioniniame parke.
Akcijos „Eko karta žalia stotelė“ metu taip pat vyks jau tradicija tapę rudens žalieji maršrutai į globos namus bei mokyklas, kuriose savanoriai vaikams padės paruošti žemę žiemos poilsiui, iš ekologiškai užauginto derliaus gamins sveiką maistą, kurs vaistažolių mišinius arbatų laboratorijose, žaislus bei rudens kompozicijas - eko dirbtuvėse.

Apie akciją „Eko karta žalia stotelė“: Mokyklų teritorijų apželdinimo ir daržovių auginimo vaikų globos namuose projektas „Eko karta žalia stotelė“ organizuojamas nuo 2009 m. Kasmet balandžio-gegužės, spalio – lapkričio mėnesiais aktyviai dirbama su keliasdešimt mokyklų bei vaikų globos namais visoje Lietuvoje.
Akcijos organizatoriai:
- ekologinio jaunimo švietimo projektas „Ekokarta“;
- UAB agrofirma „Sėklos“, aprūpinanti sėjamąja medžiaga ir sodinimo įrankiais visus akcijos dalyvius, taip pat teikianti konsultacijas visais, su augalų sodinimu ir priežiūra susijusiais klausimais.

Akcijos informaciniai rėmėjai:
- ekologiškos kultūros gidas žurnalas „Ozonas“,
- jaunimo aplinkosaugos projektų svetainė www.ekokarta.lt
- svetainė www.seklos.lt,

Apie projektą „Eko karta“
Eko karta – ekologinio švietimo projektas, gimęs ir įgyvendinamas jaunimo iniciatyvinės grupės. Projekto metu vykdomos aplinkosauginės jaunimo iniciatyvos, akcijos ir renginiai, išvažiuojamieji švietimo turai, vedamos paskaitos-diskusijos jaunimui (nuo 2009 metų).

Daugiau informacijos:
Giedrė Kisielė
Ekologinės bei aplinkosauginės švietimo ir ugdymo iniciatyvos
http://www.ekokarta.lt
VšĮ "Kultūros idėjų institutas" el. paštas projektai@ozonas.lt tel. 8 620 88664

Puslapiai: 123toliau
© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt